Kūčių stalas ir valgių simbolika
Kūčiukai Kūčių stalui
Kūčių diena – pati gražiausia lietuvių dvasinio susitelkimo diena – žmonės grižta mintimis į tai, kas jau nuveikta, su viltimi bei tikėjimu žvelgia į ateinantį Išganytoją, į būsimuosius metus. Kūčių vakarą Vakarinės žvaigždės kviečiami lietuviai jau keletą šimtmečių pagarbiai eina prie balto Kūčių stalo. Stalas – šeimos jungtis. Prie jo dalijamasi duonos rieke, sutariamos ir atšvenčiamos vestuvės, apdainuojamas naujagimis ir apgiedama išleidžiant j paskutiniąją kelionę.
Vakarė žvaigždė
Prie Kūčių stalo iki XXa. vidurio šeima paprastai rinkdavosi danguje pasirodžius Vakarinei žvaigždei. Šito ypač buvo laikomasi Vidurio ir Rytų Lietuvoje. Buvo aiškinama, kad Vakarinė žvaigždė rodė kelią išminčiams ir piemenėliams į Beatliejaus tvartelį, kur gimė kūdikėlis Jėzus. Dar manoma, kad šiai žvaigždei patekėjus susirenka protėvių vėlės.
Vakarienė pradedama kalėdaičio dalijimu. Juos dažniausiai dalija tėvas. Biržu rajone šeimininkas Kūčių vakarienę taip pradedavo: atsistodavo, paimdavo vieną kalėdaitį, išeidavo iš užstalės, prieidavo prie kiekvieno, pabučiuodavo, duodavo atsilaužti kalėdaičio ir dalydavosi su juo palinkėjimais ateinantiems metams. Kiti tuo metu susikaupę laukdavo savo eilės. Kai šeimininkas grįždavo į savo vietą, visi imdavo po kalėdaitį ir jį valgydavo, išreikšdami troškimą laimingai sulaukti kitų Kūčių, kad sektųsi darbai, kad derlius būtų gausus ir, kad visi šeimos nariai mylėtų vienas kitą.
Kalėdaičiai
Suvalkijoje kiekvienam būtinai tekdavo po vieną kalėdaitį, kitur dažniausiai tik po dalį. Daugelyje Lietuvos vietų, ypač aukštaitijoje, kalėdaičiais dalindavosi: dažniausiai atsilauždavo, Zarasų rajone – traukdavo, Suvalkijoje ir Molėtų rajone – kąsdavo. Tėvas pirmiausia dalijasi su motina, tada ima sau, o tada pagal amžių visiems kitiems.
Aukštaitijoje ir Plungės rajone kalėdaičio gabalėlį uždėdavo ant kiekvieno valgio kaip pašventinimo ženklą. Suvalkiečiai kalėdaičio dalybas suprato kaip šeimos vienybę dalijantis rūpesčiais ir džiaugsmais.
Po kalėdaičių dalybų motina ragina šeimyną valgyti. Pirmenybė teikiama sūriems patiekalams, o griežtos valgymo tvarkos nebūdavo. Po to sekdavo saldūs patiekalai.
Daugelyje Lietuvos vietų šeimą tą patį patiekalą valgydavo vienu metu, tik žemaičiai mažiau į tai kreipdavo dėmesio. Visų patiekalų reikėdavo paragauti, kad ateinantys metai būtų sotūs ir turtingi.
Kūčių valgių simbolika
Pagrindiniai Kūčių valgiai turi simbolinę prasmę. Dauguma jų kilę iš Biblijos siužetų ir liaudies pasaulėjautos. Tačiau valgių, ir tai tik vieno kito simboliką, žino nedaugelis.
Obuoliai Kūčioms
Obuoliai
Jie simbolizuoja Rojaus medį, Adomo ir Ievos išvarymą iš Rojaus, nuodėmės atėjimą į pasaulį. Todėl kai kur po kalėdaičio valgomas obuolys.
Žirniai
Jie kaip ir obuoliai simbolizuoja pirmūjų žmonių išvarymą iš Rojaus, Adomo ašaras. Todėl kai kas po kalėdaičio valgo žirnius. Žirniai taip pat vadinti Marijos arba žmonių ašaromis. Ignaliniečiai juos valgydavo, kad kitais metais nebūtų ašarų.
Kviečiai
Vienas aiškinimas, kad tai skalsos simbolis. Valgoma, kad visus metus būtų duonos ir kad javai laukuose derėtų.
Kiti kviečius sieja su legenda, kaip Erodas norėjo nužudyti kūdikėlį Jėzų. Marija kūdikėlį paslėpusi sterblėje. Kai Erodo kareivis paprašė parodyti, ką ten turi, ji parodžiusi, o kareiviai ten pamatė tik kviečius.
Grūdų mišinys
Yra keturi aiškinimai:
- žirniai, pupos, kviečiai, avižos simbolizuoja derlingus metus, gerą praėjusių ir ateinančių metų derlių.
- kai Adomą ir Ievą išvarė iš Rojaus, jie, nusitrynę akuotus, valgė miežius. Todėl ir per Kūčias valgomi miežiai ir kviečiai.
- Juozapas ir Marija, eidami užsirašyti, nešėsi greit negendančio maisto – žirnių, pupų ir kviečių.
- kviečiai, žirniai, pupos simbolizuoja Marijos ašaras.
Silkė su bulvėmis
Medus
Tai šviesos ir sveikatos simbolis.
Kūčiukai
Yra trys aiškinimai:
- tai paskutinės vakarienės duona, simbolizuoja agapę – meilės vakarienę.
- į kūčiukus pirmaisiais krikščionybės amžiais buvo panašūs komunikatai.
- kūčiukas – tai duonos kepaliukas protėvių vėlėms vaišinti.
Žuvis ir silkė
Tai pasninko valgis.
- primena apaštalus – jie buvo žvejai.
- primena Dievo stebuklą prie Samareto – Simono tinklų pripildymą, minios žmonių pamaitinimą dviem žuvimis ir penkiais kepaliukais duonos.
- žuvies galva simbolizuoja Kristaus kankinimo įrankius.
Spanguolės
Jos apsaugo nuo priešų – kad nesugautų ir nesutrintų.
Duona ir pyragas
Tai stiprybės, proto, susivaldymo, ištikimybės, gerumo, nuolankumo simbolis.
Kūčių stalas
