Silkė

Sakoma, jei sapne regėsi silkę, laukia šeimyniniai nesklandumai. Dėl sapnų neaišku, bet ant stalo ją pamačiu tikrai nėra ko bijoti. Kokie gali būti nesutarimai, kai namuose ruošiami tokie gardėsiai? 🙂 Ši žuvis – kepta, sūdyta, marinuota, patiekta su virtomis bulvėmis ar juoda duona – yra daugelio šalių, taip pat ir Lietuvos, gyventojų neatsiejama raciono dalis.

silkeAtlantinė silkė (lot. Clupea harengus, angl. Atlantic herring, vok. Atlantischer Hering) – silkiažuvių būrio žuvis. Tai viena iš gausiausių žuvų rūšių pasaulyje. Paplitusios abiejose Atlanto pusėse, telkiasi į didelius būrius (Šiaurės Atlanto silkės būriai siekia iki 4 kubinių kilometrų ir telkia iki 4 milijonų žuvų). Išauga iki 45 cm ilgio ir sveria daugiau nei pusę kilogramo. Minta irklakojais bei aukštesniaisiais vėžiagyviais, nedidelėmis žuvimis. Silkėmis minta ruoniai, banginiai, menkės ir kitos didesnės žuvys.

silke-pagautaIchtiologams žinomos 60 silkių rūšių, kurių dauguma aptinkamos šiauriniuose Atlanto ir Ramiojo vandenyno, Baltijos bei Kaspijos jūrose. Dauguma silkių gyvena ir neršia jūroje, tačiau kitos, kaip Baltijos perpelė, neršti plaukia į upes. Vartotojai silkių rūšių neskiria ir dažniausiai vadina sūdytas silkes pagal tai, iš kur jos atgabentos: norvegiškomis, Kaspijos, olandiškomis ar Baltijos silkėmis, o taip pat vertina šias žuvis pagal riebumą. Iš tikrųjų įvairių silkių rūšių riebumas – nevienodas  ir svyruoja nuo 2 iki 33 proc. Riebiausios – šiaurės platumos gyvenančios silkės, o piečiau aptinkamose silkėse – daugiau jodo.

Istorinis silkės kelias nuo jūros iki stalo

olandu-zvejaiLietuviams silkės produktai – ne tik kasdienis maistas, bet ir kiekvienos didesnės šventės atributas. Vis delto, jei būtume taip teigę prieš maždaug šešis šimtmečius, būtume išjuokti. Tais laikais vyravo įsitikinimas, kad prastesnio valgio vargu ar rasi. Karalius Liudvikas IX Šventasis siųsdavo silkę vietoj išmaldos raupsuotiesiems. Anuomet tai buvo tik varguomenės ar visų gyvenimo malonumų atsisakiusių vienuolių maistas. Į tokią nemalonę silkės pateko dėl ne itin gero kvapo bei kartaus skonio, mat tinkamai apdoroti tokią „prastą” žuvį taip pat niekam nerūpėjo. Viskas pasikeitė tik XIV a. pabaigoje, kai olandų žvejai sugalvojo savo laimikį išdaryti ir sūdyti medinėse statinėse. Ne veltui sakoma, kad pusė darbo ruošiant žuvį – tai teisingai ją išdoroti. Tad 1390 m. olandų žvejo Vilhelmo Jakobo BeikeIso į turgų atvežta pirmoji sūdytos silkės statinė sukėlė tikrą šurmulį ir pasaulis tada gavo dar vieną skanų patiekalą. Gal tik varguoliams ir vienuoliams nepasisekė, nes kai ši žuvis prigijo turtuolių namuose, jos kaina irgi atitinkamai išaugo. Greitai silkė tapo ir geidžiamu Baltijos jūros piratų grobiu.

silkes-fiestaOlandijoje iki šių dienų švenčiama silkių diena – tada atidaroma pirmoji naujojo sezono statinaitė. Šios silpnai sūdytos brangenybės nenusipirksite už jokius pinigus – ji tradiciškai įteikiama valdančiam monarchui. O štai antrosios jau galima paragauti. Žinoma, jei tik turite pinigų, nes ji parduodama aukcione ir jos kaina gali pakilti iki 30 tūkstančių eurų. Jei nuspręsite tiek mokėti, galite būti ramūs: jūsų pinigai nenusės turtuolio laivų savininko kišenėje – ši suma visuomet skiriama labdarai. Net jei jūsų kišenėje nėra atliekamų tūkstančių, nenusiminkite, nes per šventę niekas nelieka nuskriaustas – atidaroma tiek statinių, kiek yra norinčių ragauti. silke-su-morkomisTaigi dėkingi olandai Vilhelmui Jakobui Beikelsui pastatė paminklą, o jo sugalvotas produktas greitai išpopuliarėjo visame pasaulyje. Vis dėl to iki šiol olandiškos silkės yra pačios kokybiškiausios, ir tai nesunkiai paaiškinama. Šios šalies žvejai laimikį gaudo daugiausia Šiaurės jūroje, o norvegai, škotai ir ispanai – šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje. Rodos, jokio skirtumo, tačiau jei paragautume Kaspijos ar Juodojoje jūroje sužvejotos silkės, skirtumą tikrai pajustume. Taip pat nereikėtų pamiršti sūdymo subtilybių. Olandų receptūra iki šiol laikoma griežtoje paslaptyje, o kiekvienas, kada nors bandęs sūdyti žuvį, žino, kad čia svarbu viskas – ne tik druskos kiekis ir žuvies riebumas, bet ir laikas, temperatūra, netgi statinių medienos rūšis.

Lietuvoje silkės irgi labai mėgstamos. Šia žuvimi gardžiuojamasi visą advento ir gavėnios laikotarpį, ji įvairiausiais pavidalais tiekiama ant Kūčių vakarienės stalo, per Kalėdas, net Naujųjų Metų išvakarėse. Be silkės dažnai neapsieina ir didesnės šventės stalas. Taigi receptai su silke ir silkės file pravers kiekvienam.

Kaip išsirinkti silkę?

silke-stiklainyjePati geriausia – neišdorota silkė. Siekiant išvengti bereikalingos „chemijos”, geriausia pirkti neišdorotą žuvį, sūdytą statinėje. Tokia dažniausiai parduodama turguje. Dabar labai populiari silpnai sūdyta silkė. Visuomet paprašykite pardavėjo leisti silkę pauostyti. Kvapas turėtų būti šviežiai sūdytos žuvies. Atkreipkite dėmesį į žuvies akis- jos turi būti skaidrios, o oda su žvynais- blizgančios sidabrinės spalvos. Labai blogai, jei galvoje ir žiaunose yra kraujo dėmių, o oda padengta gleivėmis ir dar su rudomis dėmėmis. Tokia žuvimi galima lengvai apsinuodyti, tokios niekada nepirkite.

Jei nesinori terliotis su žuvimi ir rengiatės įsigyti žuvies filė, uždarytos metalinėse dėžutėse arba plastikinėse pakuotėse, nusiteikite paragauti konservantų. Tik jų dėka galima išsaugoti žuvį (ir kitus maisto produktus, kurie nėra sterilizuoti) ilgiau nei 72 valandoms. Besirenkantiems tokią silkę, vertėtų atkreipti dėmesį į sudėtį, nurodytą ant pakuotės,- kuo mažiau „vitaminų” su raidele E, tuo sveikesni patys būsite.
silkes-fileRenkantis sūdytą arba marinuotą silkę, reikia žinoti, kad ji būtinai turi gulėti šaldytuve, kur temperatūra būtų nuo -8 °C iki +4 °C. Prieš perkant suraskite pagaminimo datą ir galiojimo laiką bei perskaitykite marinato, kuriame plaukioja žuvytė, sudėtį. Jis turi būti skaidrus, be kraujo krešulių. Jei žuvis majoneze arba kitame panašiame marinate, tuomet šio šviežumą ir kokybę įvertinti bus sudėtinga. Geriau pasigaminkite patys – bus sveikiau ir skaniau.

Silkės paruošimo būdų yra labai daug. Tačiau didėjant gyvenimo tempui ir trūkstant laiko maisto gaminimui, vis labiau populiarėja paruošti silkės produktai: mišrainės, silkės su užpilais, įvairiais prieskoniais, priedais. Ypatingo dėmesio sulaukia šaldyta silpnai sūdyta silkių filė, kurią vertina ne tik skubantys, bet ir sveiką gyvenimo būdą propaguojantys, mažai druskos vartojantys žmonės. Užšaldant silkę išsaugomos visos naudingiausios produkto savybės, žuvyje išlieka daugiau žmogui naudingų vitaminų, į silkę dedama daug mažiau druskos.

Silkės nauda žmogui

silke-su-duonaŠiaurės šalių ir vandenynų pakrančių gyventojai valgo daug žuvies, todėl rečiau serga širdies ir kraujagyslių, odos ligomis, reumatoidiniu artritu, jų stipresnis imunitetas, mažiau alerginių reakcijų. Lietuvos gyventojas per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, japonas – 75 kg.

Silkę reguliariai valgantys žmonės rečiau peršąla, rečiau serga infekcinėmis ligomis, geriau mato vyresniame amžiuje ir netgi išvengia akių ligų. Vis dėlto gydytojai perspėja, kad silkių turėtų privengti arba valgyti jas nedidelėmis porcijomis tie, kas serga inkstų ir kepenų ligomis, opomis, tie, kurių kraujo spaudimas – aukštas, kurie skundžiasi vidurių užkietėjimu. Žinoma, visiškai silkės atsisakyti nerekomenduojama, tačiau siūloma ją valgyti virtą, o sūdytą prieš vartojimą išmirkyti piene arba stiprioje arbatoje.

Saugo nuo aterosklerozės

Olandų žvejai pasauliui “padovanojo” ne tik skanią, bet ir naudingą žuvį. Maždaug 10 g svorio silkės gabaliuke yra nemažai baltymų (1,80 g) ir riebalų (1,95 g). silkes-uzkandziaiŠie riebalai nėra paprasti – didžioji dauguma jų – tai polinesočiosios rūgštys (Omega-3), kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir apsaugo nuo aterosklerozės. Omega-3 rūgščių kiekiu silkė praktiškai nenusileidžia lašišai ar unguriui. Taip pat silkėje yra labai daug makro- ir mikroelementų: fosforo, kalcio, magnio, jodo, taip pat didelis kiekis seleno bei cinko.

Silkėje esančios naudingos medžiagos padeda organizmui kovoti su stresu, stiprina nervų sistemą ir tuo pačiu stabilizuoja bei gerina fizinę bei psichinę būklę, stiprina imunitetą, apsaugo ląsteles nuo kenksmingų oksidantų ir garantuoja pakankamą aprūpinimą jodu ir fluoru. Silpnai sūdytą silkę galima siūlyti nusilpusiems žmonėms, taip pat vaikams apetitui pagerinti, ligoniams su sutrikusia skysčių bei druskų apykaita. Silkę rekomenduojama valgyti kamuojant migrenai ar esant nuovargiui.

silke-sluoksniuota

1 Comment

  1. Anonimas parašė:

    KODEL NERASOTE APIE SILKES ENERGETINE VERTE?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *