Avokadai

Avokadas – aligatorinė kriaušė (miško sviestas)

Avokadas – tai laurinių šeimis 6 – 15 metrų aukščio užaugantis plačia laja visad žaliuojantis medis. Jo lapai odiški, kiek primena lauro, tik ilgesni, užauga net 20 cm. Žiedai smulkūs, žalsvai gelsvi, susitelkę šluotelėse. Iš jų išauga gana stambūs (300-600 g) kriaušės formos vaisiai – kaulavaisiai. Lygi ir kiek grublėta nuo šviesiai iki tamsiai žalios ar net raudonos, rudos spalvos plona odelė dengia įvairaus atspalvio gelsvai žalsvą minkštimą – aliejingą vaisiaus dalį, kurioje slepiasi maždaug graikiško riešuto dydžio apvalus branduolys.

Avokado medis

Savo gimtinėje Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje avokadas jau žinomas per 8000 metų. Dėl unikalios vaisių sudėties dar praeitame šimtmetyje ji pradėta auginti vos ne visose pasaulio tropinėse srityse – Ispanijoje, Juodosios ir Viduržemio jūrų pakrančių valstybėse, Graikijoje, Izraelyje, Afrikoje, Kalifornijoje, Peru, Brazilijoje ir kitur.

Subrendęs avokados medis per metus išaugina 150 – 200 kg vaisių. Avokadai pradeda derėti po 4-5 metų. Jie skinami dar neprinokę, po to 2 – 10 dienų nokinami ir tik tada įgyja jiems būdingą skonį ir aromatą. Kartais šeimininkės iš parduotuvių nusiperka ne visai sunokusius vaisius. Tokių negalima valgyti, nes juose būna toksiškų medžiagų. Būtina atminti, kad avokadų jokiu būdu negalima laikyti šaldytuve. Juos reikia suvynioti į popierių ir laikyti kambario temperatūroje, kol suminkštės. Valgyti tinkami, jei paspaudus pirštu atsiranda nedidelis įdubimas, o papurčius vaisių, girdisi viduje barškantis kauliukas. Tada juos reikia kuo greičiau suvalgyti, nes jie greitai genda.

Kaip valgyti?

Avokadų tyrė

Dažniausiai avokadai valgomi švieži. Jie puikiai tinka įvairioms salotoms ir šaltesniems patiekalams. Termiškai apdorojami jie kartėja, todėl į karštus patiekalus avokadai dedami tik baigiant virti ar kepti. Avokadas labai kaloringas (100 g – 233 kcal), todėl jis labai tinka pusryčiams: aptepti duonos riekę ar skrebutį. Avokadai tinka paįvairinti šaltas sriubas, majonezus, padažus. Avokadų gaminiai – pikantiškas priedas prie su lupena virtų bulvių. Kaip koks amerikietiškas kastinys 🙂

Kaip pasiruošti:

• gerai nuplautą avokadą peiliu padalijame į dvi dalis
• peilio ašmenimis išimame kauliuką
• ruošiant tyrę – avokado minkštimą išskobiame šaukšteliu
• ruošiant skilteles – kiekvienos pusės žievę nulupame rankomis, o puseles supjaustome skiltelėmis

Kaip nulupti avokadą?

Avokadą rekomenduojama iškart apšlakstyti citrinos sultimis, kad nepajuoduotų.

Dekoratyvinis kambarinis augalas, interjero puošmena

Avokadus, kaip ir kitus kauliukus, sėklas turinčius egzotinius vaisius, bandoma auginti LIetuvoje ir kartais tai pavyksta. Tačiau mūsų klimate tikėtis, kad avokado medis duotų vaisių neverta, todėl, jei jau pavyko išauginti augalą, vertėtų džiaugtis juo kaip puikia interjero puošmena, juolab kad jis dar gali ir pražysti šeštaisiais ar aštuntaisiais augimo metais.
Avokado medis nėra reiklus: jį galima auginti ir bute, ir šiltnamyje, per vasarą laikyti balkone ir sode. Svarbu, kad vazone žemė būtų lengva ir nuolat drėgna, bet ne šlapia, o lapai periodiškai būtų nupurškiami drungnu vandeniu.

Tad jei nusprendėte avokadą užsiauginti, tai paprasčiausiai pamerkti kauliuką bukuoju galu iki pusės į vandenį ir palaukti, kol sudygs.
Sudygusią sėklą reikia iki trijų ketvirtadalių įkasti į purią, vandeniui laidžią žemę ir kol užaugs pirmieji lapai, laikyti šiltai – iki 25 laipsnių Celsijaus temperatūroje, pavyzdžiui, prie radiatoriaus. Pasėtas avokadas per porą metų gali išaugti iki metro aukščio ir džiugins sodria žalia lapija.

Vaistas nuo šimto ligų

Avokadai – malonaus aromato, kiek primenantys graikiško riešuto skonį vaisiai, kartais dar vadinami daržovėmis.

Avokadų salotos

Jų minkštime susikaupia 10 – 15 vertingų riebalų. Didelis kiekis juose esančių polinesočiųjų riebalų rūgščių mažina kraujo klampumą, krešėjimą, gerina kraujagyslių sienelių elastingumą, lecitinas reguliuoja medžiagų apykaitą, aktyvina smegenų ląstelių veiklą, valo kraujagyslių sieneles, saugo kepenis nuo riebalų kaupimosi. Tai idealus maistas nevalgantiems gyvūninės kilmės riebalų. Amerikos gyventojai avokadą dar vadina miško sviestu.

Minkštime, be riebalų, yra 1,5 – 2,1 baltymų, mineralinių medžiagų, vitaminų C, E, D, B1, B2, B6H (biotino), karotino, K ir PP. Vaisiuose randama ir lecitino, teigiamai veikiančio nervų sistemą, taip pat angliavandenio manoheptuliozės, kuri pasižymi labai vertinga savybe – sugebėjimu mažinti cukraus kiekį kraujyje. Be to, šis angliavandenis dar maitina smegenų ląsteles, o tai didina žvalumą, kelia darbingumą.

Avokade keptas kiaušinis

Avokadų vaisiai taip pat mažina cholesterolį, tinka valgyti sergant diabetu, nutukimu, mažakraujyste ar esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, dar veikia kaip afrodiziakas. Naudingi vaisiai sergantiems hipertonine liga (padidėjusiam arteriniam kraujospūdžiui) ir ateroskleroze.

Amerikiečių mokslininkai ištyrė, kad avokado aktyviosios medžiagos sunaikina kai kurias vėžines ląsteles ir sustabdo sveikų ląstelių degeneraciją.

Avokado vaisiais naudinga paįvairinti maisto racioną tiek nėštumo metu, tiek pagimdžius.

Priemonė grožio procedūroms

Avokadus galima panaudoti ir grožio procedūroms. Ne veltui prinokusių avokadų riebalai yra daugelio parfumerijos bei kosmetikos priemonių sudėtinė dalis. Šių riebalų kaukės atgaivina plaukus ir odą, naikina smulkias raukšles ir drėkina odą. Teigiamai odą bei plaukus veikia ir suvalgyti avokadai.

Avokadai grožio procedūroms